Vaikai – suaugusiųjų lūkesčių projekcija, arba 10 žingsnių, kaip augti kartu

white-divider
Esame ne kartą girdėję apie tėvų daromą klaidą auklėjant vaikus: tėvai stengiasi į vaikus, kaip į indą, sudėti visas savo neišsipildžiusias svajones, nerealizuotas galimybes, net nesusimąstydami, kad tai gali sukelti vaiko pasipriešinimą.
Suaugusiųjų įsitikinimai gali lemti, ar vaikas galės atskleisti savo talentus ir mokytis iš klaidų. Tas pats yra ir su elgesio projekcija: jei kartojame neigiamus veiksnius, veiklas, pasekmes, o ne teigiamus vaikų poelgius, jausmus, – tai ir įvyks. Pavyzdžiui, jei iš vaiko tikimės, kad jis išdauš kaimynų langą, nesimokys, rėkaus, tai atitinkamai su juo elgsimės, t.y. jį kontroliuosime, tramdysime ir versime elgtis kitaip nei galvojame, kad jis planuotų elgtis. Koks tokio tėvų ir vaikų elgesio rezultatas? Vaikas priešinsis ir daužys kaimynų langus, nesimokys, o tėvai bus nelaimingi, nuolat suirzę ir neramūs.
Todėl bendraudami su vaikais, turėtumėme tikėti jais. 10 žingsnių, kurie padeda augti:
  1. Artimo ryšio su vaiku sukūrimas. Vaikai siekia dėmesio, jie tikisi glaudaus ryšio su artimaisiais. Bet kokio amžiaus vaikui svarbu, kad jo poreikiai, jausmai, mintys būtų išgirsti, o tam svarbus tvirtas ryšys su tėvais, seneliais. Jeigu artimųjų ir vaiko ryšys pažeistas ar nutrūkęs, pirmiausia jis turi būti sukuriamas ar atstatomas, ir tik tada galima tartis, kurti taisykles, kurių vaikas turėtų laikytis.
  2. Pagarba vaikui. Nors jie maži, joks suaugęs neturi nepagarbiai vadinti, žeminti ar pašiepti vaiko. Vaikui reikia rodyti pavyzdį, kaip turi būti prisiimama atsakomybė už savo veiksmus. Jei suaugusieji elgiasi netinkamai, nereikia tikėtis iš vaikų, jog jie bus brandesni ar pagarbesni nei suaugusieji.
  3. Stiprios atramos vaikui sukūrimas. Vaikams svarbu pasitikėti stipriu ir savimi pasitikinčiu suaugusiuoju. Suaugę turi būti vaikui tvirta atrama. Netgi jei vaikas griūva ant žemės įpykęs dėl nenupirkto žaislo, suaugęs turi parodyti jam, kad aš suprantu tavo nusivylimą ir kartu jį išgyvenkime. Tokia žinutė iš suaugusiųjų vaikui svarbi.
  4. Meilė ir dėmesys vaikui. Suaugusiųjų meilės ir dėmesio vaikai siekia įvairiais būdais. Svarbiausia neatstumti vaiko, kai jis nori parodyti savo jausmus: meilę, pyktį, nusivylimą, džiaugsmą. Už šių jausmų slypi yra vaikas, kuriam reikalinga besąlygiška meilė ir priėmimas.
  5. Išgirsti ir suprasti. Vaikams nereikia grasinimų ar papirkinėjimo, kad paklustų. Niekam nepatinka spaudimas ar prievarta. Vaikams svarbu, kad suaugę suprastų jų sunkumus („įsivaizduoju, kad tau daug labiau norisi bėgti į lauką, nei susitvarkyti žaislus“). Kai jaučiasi suprasti ir išgirsti, vaikams lengviau vykdyti pareigas ar nurodymus.
  6. Palaikymas. Vaikai nuoširdžiai nori džiuginti tėvus geru elgesiu ar pasiekimais. Pasikartojančios nesėkmės ar iššūkiai yra ženklas, kad vaikui kažko trūksta, kad galėtų sėkmingai susitvarkyti su užduotimi. Suaugusieji turi padėti vaikui atrasti, kokių priemonių, įgūdžių ar palaikymo reikia, kad galėtų mokytis, būti savarankiškas ir teisingai pasirinktų.
  7. Pagalba ir atidumas vaikui. Vaikai nesielgia blogai – jiems tiesiog nepasiseka. Netinkamas elgesys reiškia, kad vaikui nepavyko arba jis blogai jaučiasi. Abiem atvejais vaikams reikalinga suaugusiojo pagalba ir atidumas. Suaugusieji turi padėti vaikui suprasti, kas įvyko ne taip, kodėl.
  8. Tikėjimas vaiku. Vaikai gali nustebinti ir jie tą daro nuolatos. Suaugusieji turi tikėti vaiku ir jis stengsis. Reikia tik padrąsinti ir pasidžiaugti, kai vaikui pavyksta pateisinti suaugusiųjų lūkesčius, taip parodant kokių veiksmų tikimasi iš vaiko. Jei vaikui nepasiseka, reikia pasistengti jį suprasti, užjausti ir paskatinti.
  9. Matyti visumą. Vaikai yra įvairūs: jie nori žaisti, kvailioti, jie nori pailsėti. Jie turi labai daug poreikių ir reikia sukurti sąlygas vaikams įvairioms veikloms.
  10. Vaikas yra vaikas. Vaikai nėra maži suaugę. Lūkesčiai vaiko atžvilgiu turi atitikti jo amžių ir gebėjimus. Vaiko psichika nuolat vystosi. Jo galimybės įveikti sunkias situacijas keičiasi kasdien, kas savaitę, kas mėnesį. Tą turi suprasti suaugusieji, net jei kartais atrodo, kad vaikas kalba ar elgiasi kaip suaugęs, – jis tik vaikas.
Visi šie žingsniai reikalauja meilės, kantrybės, noro suprasti, pažinti, priimti vaiką tokį koks jis yra. Tai reikalauja daug darbo, bet tik taip galima sukurti stiprų ryšį tarp saugusiojo ir vaiko.
Nebūk abejingas, #Pasibelsk!
Už įžvalgas dėkojame Simonai Glodenienei