Kas išduoda, kad vaikas skriaudžiamas darželyje ar mokykloje?

white-divider

Pastaraisiais metais daugėja pranešimų ne tik apie smurtą šeimose, bet ir apie netinkamą pedagogų elgesį. Tačiau iki to laiko, kol faktai patvirtinami, vaikas darželyje ar mokykloje gali būti skriaudžiamas ne vieną mėnesį. Kokie požymiai išduoda, kad jis patiria smurtą, ir kaip reaguoti tėvams?

Žeminimas, rėkimas, gąsdinimas – taip pat smurtas

Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė pabrėžia, kad smurtas – tai ne tik fizinį skausmą sukeliantys veiksmai, vertimas dalyvauti seksualinėje veikloje, bet ir emocinė prievarta: patyčios, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti savo nuomonę.

Treneris gali smurtauti, sakydamas:  „Nagi, judėk, nes esi kaip liulantis kalnas. Negi iš tavęs galima sportininką padaryti“. Psichologiniam smurtui priskiriami ir žeminantys mokytojos žodžiai:  „Aišku, vaikeli, ko iš tavęs tikėtis – nei tavo brolis ką išmoko per dešimt metų, nei tu čia išmoksi“;  „Ko čia stengiesi, vis tiek tavo galvelė neveikia“ ir pan.

Maži vaikai nemoka aiškiai ir konkrečiai pasakyti, kad patyrė smurtą (pavyzdžiui, suaugęs pliaukštelėjo, sugriebė ar apšaukė), nes dažnai nesupranta, kad tai netinkamas elgesys. Vyresniems taip pat sunku apie tai kalbėti. Jie nenori būti skundikais, mano, kad patys yra kalti, bijo neigiamos mokytojų reakcijos.

Svarbu tikėti vaiko žodžiais

Tėvams derėtų susirūpinti, jeigu vaikas staiga pradėjo vengti suaugusiųjų, sako, kad bijo auklėtojos ar mokytojos, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia, arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių. Kad vaikas galėjo patirti tiek fizinį, tiek emocinį smurtą, gali išduoti ir jo agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas, atsisakymas eiti į darželį ar mokyklą, nors anksčiau noriai ėjo. Sunerimti reikėtų pastebėjus miego ar apetito sutrikimus, psichosomatinius požymius – galvos, pilvo skausmus, kūno temperatūros pakilimą, kai nėra aiškios priežasties.

 „Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas tapo uždaras ir tylus arba kad jam nepavyksta susikoncentruoti, jaučiasi prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Nereikėtų to nuleisti juokais ar sakyti, kad taip negalėjo būti, tu pats prisiprašei, neprisigalvok nesąmonių“, – pabrėžia I. Daniūnaitė.

Psichologė I. Daniūnaitė pataria paklausti vaiko, kas atsitiko, tačiau nereikėtų spausti pasakoti ar įterpti savo žodžių, tikintis, kad jis pritars. Pakanka įdėmiai ir atidžiai klausytis ir tą parodyti galvos linktelėjimu, akių kontaktu, pritarimu  „mhm“.

Nebijokite kreiptis pagalbos – taip ne tik apsaugosite vaiką, bet ir parodysite, kad galite jį apginti. Kilus įtarimui, kad prieš vaiką darželyje ar mokykloje smurtauja suaugę žmonės, nedelsdami kreipkitės į ugdymo įstaigos vadovus, vaiko teisių apsaugos skyrių  savivaldybėje, o iškilus rimtam pavojui skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.